Prašome dovanoti šiltų drabužių!

Paskelbta: 2012-01-27 08:57.

Sausio viduryje netikėtai atėjus žiemai labai prašome visus, turinčius galimybę, padovanoti nebenešiojamus šiltus drabužius skurdžiau gyvenantiems žmonėms!

Spustelėjus šaltukui kasdien sulaukiame daugybės žmonių prašančių šiltesnio drabužio ir žieminės avalynės. Jei savo namuose turite nebenešiojamų, tačiau dar tinkamų dėvėti striukių, paltų, šalikų, kepurių ar pirštinių mes labai jų laukiame! Atkeliauti jie gali kartu su šiltais batais ir storomis kojinėmis. Visi dovanojami drabužiai tuoj pat pasieks ir sušildys jų laukiančius žmones: mažučius ir suaugusius.

Dovanojamų drabužių laukiame mūsų socialinėje tarnyboje adresu M.K. Paco g. 4, tel. 261 05 61

Ačiū už šilumą, kuria dalijatės!

CARITAS socialine_R

 

 

Caritas jums linki ypatingai šiltų švenčių!

Paskelbta: 2011-12-20 07:56.

Štai kaip mūsų žvakelės keliauja iki jūsų.

Pirmiausia rūpestingos rankos jas patogiai įtaiso specialioje formoje, kur joms tenka praleisti ne vieną valandą.

Visos žvakelės vienodos, bet labai skirtingos. Kiekviena yra unikali, rūpestingai išlieta ir nudailinta, daugybę kartų paliesta pagalbos ieškančiųjų rankų.

zvakale NET1

Visos žvaklių formos pripildomos ne tik skysto vaško. Į jas dar liejamas rūpestis, viltis ir truputėlis džiaugsmo. Štai kodėl jos taip puikiai šildo tuos, kurie rūpindamiesi kitais jas įsigyja!

zvakale NET2

Jeigu ir jūs norite prisidėti prie pagalbos žvakeles gaminantiems žmonėms susiraskite mus. Iki gruodžio 22 žvakelės gyvens prekybos centre "Akropolis". Vėliau jų ieškokite Gedimino pr. 1 esančioje "Vero Cafe". Užsukę nepamirškite išgerti "Gerumas mus vienija" kavos. Ji, kaip ir žvakelė, labai sušildo širdį...

Pasirodė VA Caritas Dienoraštis Nr.13

Paskelbta: 2011-12-07 13:48.

Dienoraščio Nr.13 internetinis adresas: pdfVACaritasDienorastisNr13press.pdf7.00 MB

Dienoraštyje skaitykite:

  • Tapatybės metmenys
  • Asmuo, viltis, gerumas
  • Solidarumo valandos
  • Dovanojimo kultūra
  • Gyvenimo pulsas

O mes - vaikai!

Paskelbta: 2011-11-25 15:15.

It per kokią reklaminę akciją gandas apie Vaikų dienos centro „Vilties Angelas“ šventę bent savaitę kurstė fantazijas. Tarytum per tarpukarį buvo suburtas komitetas. Tik ne nukentėjusiems nuo karo šelpti, o dienos centro lapkričio mėnesio šventei organizuoti. Savanoriai, kaip paaiškėjo vėliau, būrėsi ne veltui – įvykis tapo tikra sensacija, bet apie viską detaliau.

 

            Šv. Mišias Šv. Kryžiaus bažnyčioje simboliškai aukojo lapkritį gimęs kunigas Vytautas Kirka. Tądien Bažnyčia šventė Kristaus Karaliaus, pasaulio Valdovo, šventę, todėl natūralu, jog kunigas pamokslo pradžioje vaikų pasiteiravo, ar kuris norėtų tapti karaliumi. Atsiliepė vos vienas drąsuolis, kuris po pamokslo apie karalius užklumpančias bėdas šios minties atsisakė.

 

Šventės antrajai daliai visi patraukė į šalia esančią salę. Nors kelias anaiptol neilgas, užtruko apie dešimt minučių. Priežastis paprasta – lauke visus skirstė į grupes. Kiekvienoje jų turėjo būti bent keletas vaikų, savanoris, mama, tėtis ar močiutė. Įžengus į salę girdėjosi bruzdesys – kiekvienas ieškojo savo grupės. Galiausiai visiems susėdus buvo paskelbta pirmoji užduotis – atspėti, kurio savanorio nuotrauka matoma ekrane. O nuotraukos nebuvo įprastos – dauguma jų nespalvotos ar su keistai apsirengusiais vaikais. Atrodytų, užduotis paprasta, bet galvas reikėjo pasukti. Grupių kapitonams nunešus atsakymų lapus, buvo paskelbta, kas yra kas. Vos išvydus vardus, buvo girdėti aplodismentai ir nuostabos šūksniai sumišę su juoku. Buvau įsitikinusi, jog šventė tuo ir baigsis, bet ne! Kaip paaiškėjo vėliau, buvo likusios dar dvi užduotys. Viena jų – pagal rodomus paveikslėlius nuspręsti, kokia pasaka jame iliustruojama, o kita – atspėti dainą išgirdus vos dešimties sekundžių ištrauką. Abi užduotys nukėlė į vaikystę. Praėjus vos minutei nuo lapų su atsakymais atidavimo, jau nekantravome sužinoti, kuri grupė laimės, kuriai pasiseks pirmajai nueiti į kokteilinę ir iš malonių „bufetavų“ atsiimti gardžius ledų bei bananų kokteilius? Kuri pirmoji paragaus gardžių pyragaičių? Pagaliau rezultatai suskaičiuoti! Padariusi vos vieną klaidą, nugalėtoja paskelbta Pilkoji komanda. Neilgai trukus visi susirinkusieji gurkšnojo egzotiškąjį kokteilį, pagardintą šokolado drožlėmis, bei aptarinėjo puikią šventę, girdami žaviąsias improvizuotos kokteilinės darbuotojas.

 

            Niekas neliko nepastebėtas, neliūdėjo nė vienas pralaimėtojas, o ore tvyrojo susižavėjimas jaukia popiete. Kelios valandos šaunioje draugijoje pralėkė kaip vaikystė...

 

Veronika

 

IMG 2403

 

 

IMG 2485

 

 

IMG 2502

 

 

IMG 2457

Ir atėjo rudenėlis...

Paskelbta: 2011-11-11 14:18.

Pačioje spalio mėnesio pradžioje „Vilties angelo“ vaikai, paaugliai, tėveliai, savanoriai ir darbuotojai buvo pakviesti į tradicinę rudens šventę. Šįkart ji buvo kiek neįprasta, mat vienu metu vyko keli konkursai – gražiausių vaikų darbelių apdovanojimai, skaniausio deserto, kurį paruošti buvo pakviesti savanoriai...

                      Kaip įprasta, šventė prasidėjo šv. Mišiomis Šv. Kryžiaus bažnyčioje, kurias aukojo kun. Mindaugas. Vos tik joms pasibaigus, visi draugiškai sugužėjo į šalia esančią salę. Vieni nekantravo paragauti desertų, kiti spėliojo, ar jų darbeliai iš kaštonų ar grikių bus įvertinti, treti laukė rudeninės prezentacijos. Pastarieji pirmieji pajuto palengvėjimą, nes neilgai trukus dideliame ekrane pamatėme besikeičiančias nuotraukas.

Antroji šventės dalis prasidėjo! Vos tik buvo parodyta paskutinė nuotrauka, prieš visų akis efektingai pasirodė Mis Oranžinė, kuri kvietė (o gal ir reikalavo) džiaugtis spalvotais lapais ir gražiu, saulėtu rudeniu. Pamaniau, jog teisingai ši dama kalba. Juk parduotuvių lentynose pradeda rastis kalėdiniai suvenyrai, vitrinose tuoj pirma laiko pasirodys sintetinės eglutės, o reklaminiai plakatai bylos, jog pats metas pasirūpinti kalėdinėmis dovanomis. Kur mes skubame? Juk ruduo iš tiesų labai gražus, šiltas ir net.. jaukus. Kuo nuoširdžiausiai pritardama Mis Oranžinei, nepastebėjau kaip greta jos iš kažkur išdygo dar vienas personažas – Džekas. Šis šoko. Jam baigus, šokiai nuošaly neliko – pasirodė „Kasdieniukų“ grupės mergaitės. Jos sušoko taip gražiai, jog publika reikalavo dar.

Šventė tęsėsi vaišinantis ir vykstant apdovanojimams. Niekas neliko nuskriaustas. Kiekviename vaiko darbelyje komisija įžvelgė kažką gražaus ir nuoširdaus. Taip pat ir Dievas mumyse vis kažką įžvelgia, kad ir kaip tai neigtume ir nenorėtume patikėti. Kai vaikai buvo apdovanoti, eilė atėjo desertų įvertinimui. Varžėsi akį traukiantys skanėstai – įmantriai pagaminta žėlė, „tinginiai“, tešlos ir šokoladinio kremo derinys...

                      Tądien nebuvo pralaimėjusių, todėl nebuvo ir susikrimtusių. Visi išsiskirstė draugiškai ir linksmai, prieš tai pažadėję dalyvauti kitoje „Vilties angelo“ šventėje.

 

 

Veronika

 

DSC 0015

 

DSC 0049

 

DSC 0053

Rask mus Facebook'e