Laikinieji namai prie stoties lopo socialinę prarają

Paskelbta: 2014-01-31 13:01.

laikinieji

Nuo sausio mėnesio Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ Nakvynės namai ėmėsi naujų veiklų. Dabar tai Laikinieji namai su dienos centru.
 „Norėjome keisti veiklos profilį, kad šie namai nebūtų tik vieta, kurioje teikiame nakvynę. Seniai supratome, kad atėjusiam žmogui trūksta tarpinių paslaugų. Yra nakvynės namai, kuriuose jis gyvena, miega, o mes, kaip socialiniai darbuotojai vis viliamės, kad jis integruosis į visuomenę. Buvo savotiška praraja tarp nakvynės namų ir skatinimo gyventi savarankiškai – gebėjimo uždirbti pinigų, turėti bendravimo įgūdžių“, - apie pokyčius pasakojo Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ Laikinųjų namų vadovė Aida Karčiauskienė.
Siekta, kad namai būtų labiau nukreipti į žmonių integraciją. Dėl šios priežasties nutarta sumažinti lankytojų vietų skaičių, kad socialiniai darbuotojai aktyviau imtųsi kiekvieno žmogaus atvejų. Su kiekvienu nutarusiu imtis gyvenimo pokyčių yra sudaromos sutartys. Su norinčiais patekti į laikinuosius namus kalbasi socialinė darbuotoja, stebinti ar žmogus turi pakankamą motyvaciją, nori dėl savęs veikti. „Susipažįstame, užmezgame ryšį ir žiūrime pagal situaciją, ko žmogui gali reikėti. Kiekvienam jų reikia skirtingų dalykų. Socialinis darbuotojas keliasi tikslus kartu su žmogumi – ką jie kartu galėtų padaryti, pasiruošia veiklos planą“, - pasakojo Laikinųjų namų vadovė.

Andrius Navickas. Apie bendruomenę „Aš esu“ ir gydantį dalijimosi džiaugsmą

Paskelbta: 2014-01-10 14:34.

bernardinai01

Nuo 2014 metų Trijų karalių šventės Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ priklausomų asmenų reintegracinė bendruomenė „Aš esu“ keičiasi. Žinojau, kad kunigas Kęstutis Dvareckas yra atakuojamas prašymų plėsti veiklą ir padėti ne tik jau gerokai pažengusiems sveikimo kelyje, bet ir norintiems žengti pirmuosius žingsnius, tačiau galvojau, kad tai tolesnės ateities perspektyva. Pasirodo, kad šalia reintegracijos ir individualių konsultacijų, jau labai greitai pradės veikti nedidukė reabilitacinė bendruomenė, kuri remsis Minesotos programa, tačiau labiau individualizuos jos taikymą, ir reabilitacija čia tęsis nuo mėnesio iki trijų, atsižvelgiant į individualią situaciją.

„NEvienišos Kalėdos“. Seneliai labai panašūs į vaikus...

Paskelbta: 2013-12-20 14:48.

NEvienišos 3Paramos akcijai „NEvienišos Kalėdos“ įsibėgėjant kalbamės su viena iš Vilniaus arkivyskupijos ,,Caritas“ Socialinės ir sielovadinės pagalbos namuose programos slaugytojų Laima. Programoje ji dirba jau antrus metus, sako per tą laiką labai daug atradusi ir supratusi ne tik apie senelius ir senatvę, bet ir apie save pačią.
„Seni žmonės labai panašūs į vaikus“, kiek netikėtai sako moteris, ,,jiems taip pat labai reikia, kad kas nusišypsotų, pakalbintų ar pakutentų“.

„NEvienišos Kalėdos“. Kam labiausiai reikia mūsų pagalbos?

Paskelbta: 2013-12-09 17:24.

NEvienisos Kaledos foto2Visus neabejingus žmones artėjant gražiausioms metų šventėms kviečiame prisidėti prie paramos akcijos „NEvienišos Kalėdos“. Jos metu renkamos lėšos vienišų ir sergančių senelių lankymui namuose.
Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ socialinės ir sielovadinės pagalbos namuose programos darbuotojai ir savanoriai nuolat lanko šešiasdešimt keturis senolius. Jie turi daug bendro: vienišumas, ligos, prasta atmintis, prarastas savarankiškumas, žodžiu – senatvė. Ir visgi kiekvienas jų – nuostabus ir nepakartojamas. Su savo patirtim ir prisiminimais, šypsena ir dėkingumu, pomėgiais ir norais.
Su vienos mūsų slaugytojos, Onos Vrublevskienės lankoma Stasele kviečiame susipažinti iš arčiau. Programos darbuotoja aprašė vieną savo ir lankomos močiutės susitikimą.

"NEvienišos Kalėdos". Kas tai?

Paskelbta: 2013-11-28 17:18.

NEvienisos Kaledos foto-iStockphotoGruodis – pats šilčiausias metų mėnuo. Rodos, pati žiemos pradžia žada tik šlapdribą ir pavojingą plikledį, bet iš tiesų ne. Tai pats šilčiausias mėnuo, kai širdį kutena stebuklo laukimas, nosį – šiltos arbatos kvapas, o ausis lepina skambančių varpelių garsai. Tokį šiltą mėnesį norisi būti geriems, visiems dovanoti džiaugsmą, visais pasirūpinti.

Gruodis – pats liūdniausias mėnuo tiems, kurių nėra kam aplankyti, kurie dienas leidžia vieniši, žvelgdami pro langus į kažkieno gražią, bet tolimą kasdienybę. Prieš šventes kaip niekada spaudžia širdį dėl tylinčio durų skambučio, neskambančio telefono, tolimos pašto dėžutės, iki kurios nueiti gali nebeužtekti jėgų.

Rask mus Facebook'e